Šiek tiek apie grybus

Augalinės ir gyvulinės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra daug vandens, greitai genda, nes juos veikia įvairios bakterijos bei fermentai. Todėl, norint grybus išlaikyti ilgiau, reikia sudaryti tokias sąlygas, kad nepakistų jų cheminė sudėtis. Geriausia tai padaryti, juos konservuojant.

Grybų sezono metu daugelis šeimų jų prisirenka labai daug, bet iš karto visų suvalgyti nepajėgia. Kad nesugestų, juos galima paruošti atsargai ir vartoti visus metus, iki šviežių grybų. Pagrindiniai grybų konservavimo būdai yra: džiovinimas, rauginimas, sūdymas, marinavimas, Kaitinimas, arba sterilizavimas. Grybus kaitinant, žūva daug bakterijų. Vienos jų žūva 60°C temperatūroje, kitos - nuo 60 iki 100°C. Tačiau kai kurių bakterijų sporos gali pakęsti nuo 100-110 iki 120°C temperatūrą ir išlieka gyvybingos. Vėliau, esant normaliai temperatūrai, jos pradeda vystytis ir daugintis. Konservuotuose produktuose pavojingiausios botulino bakterijos. Jos gamina stipriai veikiančius nuodus, nuo kurių žmogus gali mirti. Botulino bakterijų būna dirvožemyje, todėl surinkti grybai turi būti labai atidžiai, švariai nuvalomi ir nuplaunami. Be to, nereikia vartoti sužalotų ir nešviežių vaisiakūnių.

Ištirta, kad produktai išlieka nesugedę rūgščioje aplinkoje (acto ar citrinos rūgšties), kur botulino bakterijos neegzistuoja. Todėl dažnai grybai konservuojami actu. Dedant daugiau druskos arba cukraus, grybuose susidaro nepalankios sąlygos daugintis bakterijoms. Taip pat grybai gerai išsilaiko, kai jie sudžiovinami.

Žmonėms, besiskundžiantiems kepenų, inkstų, skrandžio uždegiminėmis ligomis, grybų valgyti nepatartina.