Ryžiai yra kilę iš Pietryčių Azijos, kurioje jie buvo auginami dar priešistoriniais laikais. Tai vienintelis kultūrinis augalas, auginamas vandeniu užlietame lauke. Kinijoje, Indokinijoje, Indonezijoje ryžiai nuo seno yra svarbiausias maistinis augalas. Aleksandro Makedoniečio kariai buvo pirmieji europiečiai, paragavę ryžių košės. Jie ir papasakojo apie jų auginimą Indijoje. Keletą amžių ryžiai buvo laikomi prabanga ir daugiausia vartojami vaistams. Pietų Europoje jie pradėti auginti tik viduramžiais. Tačiau, ėmus žemes drėkinti, padaugėjo susirgimų maliarija. Todėl Italijoje nuo XVI a. draudžiama ryžius sėti prie gyvenamųjų vietovių. Dabar ryžiai yra viena svarbiausių maistinių kultūrų. Ryžių košė pakeičia duoną pusei pasaulio gyventojų. Pasaulyje tik kviečių sėjama daugiau negu ryžių. Maistui daugiausia vartojamos ryžių kruopos — valyti grūdai, be vaisiaus sėklinių luobelių ir gemalų. Kruopose yra apie 75% angliavandenių, 7,7% baltymų, 0,4% riebalų, 2,2% ląstelienos, 0,5% pelenų ir 14% vandens. Dėl didelio maistingumo ir gero pasisavinimo ryžių kruopos yra vienas geriausių kasdienės ir dietinės mitybos produktų. Todėl ryžiai plačiai vartojami vaikams maitinti ir tada, kai stengiamasi padidinti maisto kaloringumą. Ryžių košės rekomenduojamos ir pagyvenusiems žmonėms. Tačiau jų negalima vartoti nutukusiems ir sergantiems vidurių užkietėjimu. Ryžių krakmolu ir gleivingu nuoviru nuo seno gydomi viduriavimai. Pastebėta, kad ryžių nuoviras slopina skrandžio motorinę veiklą. Todėl jis labai tinka gydyti ūmius skrandžio ir žarnyno sutrikimus ir dizenteriją. Iš ryžių daromi pabarstai vaikams. Kinijoje ryžių sėlenomis gydoma beriberis (B1 avitaminozė), o sėlenų aliejus dažnai vartojamas gydomiesiems tepalams gaminti. Ryžių grūdų luobelėse yra žmogui būtinų vitaminų. Dauguma jų yra gemale, turinčiame daug riebalų. Todėl, ilgai mintant vien kruopomis, nuo kurių pašalintos luobelės ir gemalas, atsiranda sunkios nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, neretai pasibaigiančios mirtimi. Mintant nevalytais ryžiais, tokių ligų nebūna. Valant grūdus, iš luobelių ir dalies endospermo gaminami miltai, turintys daug baltymų (14%), riebalų (15%), fosforo organinių junginių ir vitaminų. Tokie miltai — labai geras papildomas pašaras gyvuliams. Farmacijos pramonė iš ryžių miltų gamina fitiną. Iš plūktų grūdų gaminamas labai vertingas ryžių krakmolas, kuris vartojamas medicinos ir parfumerijos pramonėje. Iš ryžių šiaudų pinami įvairiausi galvos apdangalai, dembliai, dekoratyviniai gaminiai, krepšiai, namų apyvokos daiktai, iš jų gaminamas aukštos kokybės popierius. Ryžių gemalų aliejus vartojamas muilo gamybai. 100 g. ryžių yra 360 kcal.