Kiškio kopūstai (kiškiakopūstis) (lot. Oxalis acetosella). Rūgštelinių (Oxalidaceae) šeimos daugiametis, 5—12 cm aukščio, žolinis augalas. Šakniastiebis plonas, šliaužiantis, gumbuotas. Antžeminio stiebo nėra. Lapai pamatiniai, trilapiai. Žiedynkotis vienažiedis, pažiedės dvi, žvynų pavidalo. Vainikėlis baltas arba rausvai baltas, su raudonomis arba violetinėmis gyslomis ir geltona dėme prie pamato. Vaisius — penkiakampė, penkializdė, šviesiai ruda dėžutė. Sėklos rudos, išilgai briaunotos. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai subręsta birželio— liepos mėn. Auga visoje Lietuvos teritorijoje ūksminguose spygliuočių miškuose ir krūmynuose. Labai dažnas. Ypač gausus kiškiakopūstiniuose eglynuose. Lapuose yra iki 0,9% organinių rūgščių (rūgštynių, obuolių, gintaro ir kt.) ir jų druskų, tarp kurių vyrauja kalcio oksalatas, 150 mg% vitamino C, K, karotino ir rutino. Maistinis. Lapai tinka maistui kaip salotos ir sriubai. Kaukazo tautos iš lapų, pertrintų su cukrumi, gamina troškulį malšinantį gėrimą. Iš šviežių lapų ruošiama arbata. Daug vartoti kenksminga dėl juose esančių oksalo rūgšties druskų, kenkiančių inkstams. Dažinis. Dažo vilną ir šilką. Medingas. Bitės surenka nektaro. Dekoratyvinis. Žydintis paprastasis kiškiakopūstis yra gana dekoratyvus. Kitoks panaudojimas. Kiškiakopūsčio sultys šalina rašalo ir rūdžių dėmes iš baltinių ir popieriaus. Analogiškai praktiškai panaudojamas statusis kiškiakopūstis (Oxalis fontaną Bunge). Šiai rūšiai būdingas geltonas vainikėlis. Itin dekoratyvus, tačiau daržų bei sodų piktžolė.