Raudonikiai (baravykai-raudonviršiai, lot. Leccinum versipelle) - grybai, su raudona galvute. Daugiausiai auga beržynuose. Tai vertinamas grybas dėl savo gerų skoninių savybių. Raudonikius daugiausiai konservuoja. Nuskutus jų odelę, jie pamėlynuoja. Mažų forma, kaip degtuko. Vėliau kepurėlė išsiskėčia. Užauga iki 500 g. Kepurėlė 3—25 cm skersmens, kartais ir didesnė, jaunų vaisiakūnių pusrutuliška, senesnių iškili, raudona, oranžinė, geltona, rečiau pilkai rusva. Kepurėlės paviršiaus spalva priklauso nuo augimvietės: nuo miško tipo, dirvožemio rūgštingumo ir kt. Apatinė kepurėlės pusė jaunų vaisiakūnių balta, senesnių pasidaro žalsvai pilka, rudai pilka ir pilka. Kotas 8—20 cm ilgio, 1,5—5 cm storio, prie pagrindo sustorėjęs, baltas, apšepęs pilkais, rudais arba juodais žvyneliais. Raudonviršio yra kelios atmainos: beržynų, drebulynų, pušynų ir ąžuolynų. Pastarosios dvi retesnės. Beržynuose, drebulynuose ir mišriuose su beržais ir drebulėmis miškuose dažnas. Auga nuo birželio iki spalio mėn., bet gausiausiai nuo liepos antrosios pusės iki rugsėjo antrosios pusės. Visos raudonviršio atmainos valgomos ir grybautojų vienodai vertinamos, priskiriamos antrajai kategorijai (džiovinant juoduoja). Maistui vartojami švieži (kepti, virti), džiovinti ir marinuoti.