Užgavėnės - paskutinė mėsėdžio diena. Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus ir stiprus. Todėl tą dieną valgoma net dvylika kartų. Svarbiausias apeiginis Užgavėnių valgis - blynai, siejami su atgimstančia Saule, kuri skelbia artėjantį pavasarį.

Tačiau, laikui bėgant, tradicijos blėsta: Užgavėnių šventei būdingos persirengėlių eitynės vis labiau įsitvirtina lapkričio 1 d., amerikiečiams švenčiant Hellowyn‘ą. Užgavėnių dieną Lietuvos miestų ir miestelių gatvėse vis rečiau galima pamatyti vaikščiojančius persirengėlius, prašančius išmaldos. Ironiška, bet, pažvelgus už lango, kartais nėra ko varyti – nebėra žiemos kieme, ji pirma pasiskubina išbėgti, nors ir vėl ji bet kada gali netikėtai pasirodyti – kad ir Velykų rytą. Ne išimtis ir Užgavėnių patiekalai, kuriuos linkstama pamiršti, nustumti į šalį. Turbūt nemaža dalis lietuvaičių tą dieną mieliau užsuka į greito maitinimo restoraną užuot namie pasigaminus tikrų tradicinių patiekalų. Tad kokie jie, tie tikrieji lietuviški tradiciniai Užgavėnių patiekalai?

Mūsų mielieji svetainės lankytojai, artėja pati gražiausia metų šventė – Kalėdos. Ir vėl suksime galvas, kuo nustebinti savo draugus ir artimuosius.
Prisiminkime, kaip šią šventę švęsdavo mūsų senoliai. Kalėdų išvakarėse visa šeima susėsdavo prie Kūčių stalo. Šeimininkė paruošdavo 12 valgių, kurie dažniausiai būdavo šalti: žuvis, grybai, daržovių mišrainės, žirniai, pupelės, medus, įvairūs kepiniai – kūčiukai, duona bei gėrimai – kisielius ir aguonų pienas. Tą vakarą nebuvo įprasta eiti į svečius arba kviestis ką nors į savo namus, nes tai šeimos šventė. Stalas nebuvo ypatingai puošiamas, tiesiog užtiesiama vienspalvė staltiesė, padedama eglių šakelių puokštelė su žvakutėmis ir į lėkštutę sudedami paplotėliai – Dievo Duona. Tada išdėliojama 12 valgių. Susėdus valgyti, buvo pasimeldžiama, tada vyriausias šeimos narys lauždavo paplotėlį ir dalydavo visiems šeimos nariams, o kiekvienas atsilauždavo vis nuo kito, linkėdamas sulaukti kitų Kūčių. Buvo prisimenami tais metais mirę artimieji, jiems ant stalo padedama lėkštelė su žvakute, taip, lyg jie būtų tarp savųjų. Kūčių vakarą buvo puošiama ir kalėdinė eglutė. Po Kūčių vakarienės stalas nebuvo nurenkamas, valgiai paliekami ant stalo per naktį. Šis senas paprotys simbolizuoja, kad šeimos vėlės sugrįžta naktį į namus, bendrauja su namiškiais, vaišinasi.