Tailando virtuvė – tai keleto šalia esančių kitų kultūrų maišymosi atspindys. Pirmiausia tokią maisto įvairovę nulėmė esančių didžiųjų tautų – Kinijos bei Indijos ir kitų mažesniųjų tautų – Malaizijos, Birmos bei Laoso virtuvės tradicijos, kurios smarkiai paveikė ir tailandiečių valgymo įpročius. Vakarų Europos skverbimasis XV-XVII a. taip pat darė įtaką šios tautos valgio gaminimui. Vis dėlto laikui bėgant, tailandiečiai sugebėjo išsaugoti savas maisto gaminimo tradicijas, o kitų tautų poveikis tebuvo tik kaip geri prieskoniai, reikalingi paruošti gero skonio maistui. Visa tai padėjo sukurti unikalų skonį, būdingą tiktai Tailando virtuvei. Neatsitiktinai Tailando virtuvė yra vadinama dar ir gurmanų rojumi, pamėgtu ypač europiečių bei kitų pasaulio šalių turistų. Ekskursiją po šios šalies virtuvės užkulisius galima pradėti paminint faktą, jog didžiąją dalį tailandiečių gyvenimo užima būtent maistas. Sakoma, jog susitikę du tailandiečiai (beje, dar kitaip ši tauta vadinama tajų vardu) pradeda kalbėti ne apie orą, kaip yra įprasta pas mus, tačiau apie... maistą, užduodami klausimą: „Ar jau pavalgei?“. Be to, tie patys turistai tailandiečius gali lengvai užtikti nuolat ką nors kramsnojančius arba paskubomis besvarstantį, ką jam užkandus. Tailandietis retai kada susiranda tinkamą vietelę prisėsti pavalgyti – valgoma visur ir nuolat, ypač taip elgiasi jaunimas ir paaugliai. Iš tiesų, kaip ir daugelyje kitų pasaulio vietų, taip pat ir Tailande yra pusryčiai, pietūs bei vakarienė, tačiau kiekvienas vietinis gyventojas mėgsta užkandžiauti ypač dažnai. Tas pats dėsnis pastebimas ir kiekvieno valgymo metu: kol šeimininkas ar padavėjai restorane pateiks kitą patiekalą, svečiui tuo metu bus pasiūlyta pakramsnoti užkandžiais, kurie neretai būna saldūs. Pavyzdžiui, lengvi ryžių paplotėliai. Galbūt dėl to tajai gavo valgytojų tautos vardą. Tokiu atveju daugeliui iš mūsų gali kilti natūralus klausimas: kodėl tailandiečių nekankina viršsvorio problemos, kurios yra tapusios galvos skausmu amerikiečiams, kurie taip pat mėgsta dažnai ir gausiai pavalgyti. Tad vertėtų pažvelgti giliau į šios šalies tradicinę virtuvę.

Kinijoje maistas – ne tik paprastas alkio numalšinimas, tai ritualas. Iki šiol Kinijoje pagyvenę žmonės susitikę ne sveikinasi, o klausia vienas kito: „Ar Jūs jau pavalgėte?“. O apie žmogų, kuris neteko darbo, sakoma: “Jis sudaužė savo lekštutę su ryžiais“. Senovės Kinijoje tarp daugelio rūmų ritualų, kuriems laikėsi net imperatoriai, svarbią vietą užėmė ritualai susiję su maistu, gaminimu, patiekimu. Patiekalų pateikimo seka, stalo serviravimas, tarnų apranga, patarnaujančių prie stalo, muzika, skambanti valgio metu, buvo kruopščiai apgalvoti ir paruošti. Ilgametėje Kinijos istorijoje yra žinomi talentingi virėjai, kurie tapo ministrais ir nelaimėliai, nubausti už neskaniai paruoštą maistą. Kinijos virėjai turi patarlę: „Nėra blogų produktų, yra tik blogi virėjai“. Ši patarlė ir atspindi kinų virtuvę.

    Apie tai, kad prancūzus vadina gurmanais, žino, tikriausiai, daugelis. Prancūzijoje domėjimasis skanaus, išskirtinio valgio gaminimu laikomas savaime suprantamu dalyku.
    Nepaisant Prancūzijos regionų virtuvės ir maisto ruošimo skirtumų, bendras visos Prancūzijos virtuvės bruožas – daržovių ir šakniavaisių naudojimas. Bulvės, ankštinės pupelės, įvairių rūšių svogūnai, kopūstai, pomidorai, baklažanai, petražolės ir salotos naudojamos gaminant užkandžius, pirmus ir antrus patiekalus, garnyrus.
    Lyginant su kitomis šalimis, prancūzai pieno produktų vartoja mažiau. Tiesa, visame pasaulyje garsūs Prancūzijos sūriai yra išimtis. Patiekalą su sūriu ir žaliomis salotomis būtinai patiekia prieš desertą. Prancūzijoje yra gaminama daugiau kaip 500 sūrio rūšių, gal net ir daugiau, nes kiekviename Prancūzijos kaimelyje yra žinomas savas, nepakartojamas sūrio gamybos receptas.
    Prancūzijos virtuvei yra būdingi įvairūs omletai ir sūrio suflė, kuriuos gamina su įvariais prieskoniais ir priedais: kumpiu, grybais, žalumynais.
    Iš pirmų patiekalų labai mėgstamos tirštos sriubos su bulvėmis ir svogūnų sriuba su sūriu.
Prancūzų kulinarai maisto ruošai naudoja įvairią mėsą: veršieną, jautieną, avieną, paukštieną, žvėrieną. Labai populiarūs patiekalai iš jūrinių ir gėlavandenių žuvų: menkės, oto, lydekos, karpio, o taip pat ir iš kitų jūros produktų: austrių, krevečių, langustų ir t. t.
Prancūzai taip pat laikomi neprilygstamais įvairių padažų ruošimo meistrais.
    Ypatingą vietą, kaip jau buvo minėta, prancūzų virtuvėje užima patiekalai iš austrių. Patiekalai iš šių moliuskų žinovų yra vertinami kaip rafinuočiausi. Austrės auginamos specialiose plantacijose, jūros vandenyje, kuriame yra mažesnis druskos kiekis, arba renkamos netoli upių žiočių. Perkant austres, reikia įsitikinti, kad geldelės yra užsidariusios, nes jei jos atidaros, tai reiškia, kad moliuskas negyvas.
    Prancūzų virtuvė pasižymi ir prašmatniais desertais, pvz., vyšnių pyragas – klafuti, tortai su vaisiais – tarte tatin ir t. t.