|
Prancūzija nuo senų laikų garsi kaip vyno šalis. Čia vyno taurė ant kiekvieno prancūzo pietų stalo yra įprastas dalykas. Įprasta ir tai, kad šį gėrimą geria netgi vaikai. Žinoma, geriama saikingai ir mėgaujantis. Vynas čia - ne vien tik linksmiems užstalės pobūviams, o apetitą sužadinti skirtas gėrimas. Tokią šio gėrimo paskirtį prancūzai žino puikiai, todėl mažametis su vyno taure – jokia sensacija, tačiau tai įprastas ir natūralus reiškinys. Be įvairių vynų prancūzai gamina puikius netradicinius patiekalus, kuriais garsėja visame pasaulyje. Prancūziškas maistas niekada neišeina iš mados galbūt dėl to, jog, priešingai nei anglai, prancūzai puikiai išsaugojo savo tradicinių patiekalų gaminimo receptus, kuriais jie didžiuojasi. Greičiausiai dėl to Prancūzijos virtuvė neretai kitų šalių gyventojams atrodo tarsi egzotikos kraštas Europoje. Žvilgterėjus atidžiau, pamatytume, jog Prancūzija – tai ne vien Paryžius su savo ypač kosmopolitiška ir išliaupsinta virtuve, kuri mieliai priglaudžia viso pasaulio virtuvių patiekalus. Atskiras Prancūzijos regionas turi skirtingas patiekalų gamybos tradicijas bei atskirus valgius, kurie labai įvairūs.
Normandija Normandija garsėja savo obuoliais, jūros gėrybėmis bei išskirtinio skonio padažais, kurie dera prie kiekvieno patiekalo. Be to, šis kraštas aprūpina bemaž pusę visų Prancūzijai reikiamų maisto produktų. Iš obuolių gaminami pyragaičiai, sausas obuolių brendis, sidras. Aplink šį kraštą pakrantes skalaujančios jūros teikia didelį kiekį jūros gėrybių. Tuo tarpu gaminami padažai visada randa savo vietą tiek šalia patiekalų, gaminamų iš obuolių, tiek ir šalia jūros gėrybių. Vienas tokių pavyzdžių, kai padažai dera kartu su jūros gėrybėmis, yra tradicinis noramandų patiekalas moules a la creme Normande. Ruanas, žinomas kaip Normandijos krašto kulinarijos sostinė, garsėja savo antienos patiekalais tokiais kaip antis su vyšniomis arba antis, įdaryta kepenėlėmis ir kepta raudonajame vyne. Šiame krašte galima rasti ir tokių specifinių bei tik Prancūzijai būdingų patiekalų kaip kamambero sūris (tai prancūziškas sūris: iš paviršiaus atrodo baltas, o vidus geltonas) bei sviestinės bandelės. Britanijos kraštas Britanijos provincijoje populiarūs lietiniai su įdaru, trapūs blynai tiek su saldžiu, tiek ir su aštriu įdarais. Visų šių blynų be kitų produktų pagrindiniai ingredientai turi būti kvietiniai miltai, sviestas ir cukrus. Britanijos krašte kepti lietiniams gali būti naudojami netgi grikių miltai. Iš grikių miltų kepami blynai dažniausiai turi aštrų įdarą, kurio pagrindą sudaro kumpis, kiaušiniai ir sūris. Nereiktų labai nustebti, jei aptiktumėte įvairiems patiekalams naudojamo įdaro iš jūros gėrybių. Šampanės bei Šiaurės kraštas Didžiausias Šampanės bei viso Šiaurės krašto miestas - Lilis, kuris garsus ne tik kaip kosmopolitiškas miestas, prilygstantis Paryžiui, bet ir savo mėsos ir alaus gaminiais. Šampanėje persipyna kelių tautų bei kultūrų tradicijos: flamandų bei netoli pasienio esančių belgų virtuvės ypatumai. Be to, šio krašto išskirtinumą lemia ir vėsesnis klimatas, kuris leidžia auginti bulves, kopūstus, burokėlius, rėžiukus (vartojamus salotoms), garbanotoją cikoriją arba dar kitaip vadinamą garbanotoją trūkažolę ir porus. Iš išvardintų daržovių gaminami pakankamai paprasti patiekalai. Porai kepami kartu su padažu bei kiaušiniais ploname tešlos sluoksnyje. Tuo tarpu garbanotoji cikorija suvyniojama į kumpį ir patiekiama valgyti su baltu padažu. Dar vienas klasikinis šio krašto patiekalas – karbonadas, gaminamas iš jautienos. Karbonadui gaminama jautiena lėtai troškinama kartu su svogūnais bei alumi. Čia taip pat galima rasti prancūzišku pavadinimu chaudrée patiekalų – tai troškinta žuviena ar tiršta sriuba iš žuvies. Smaližiai turėtų susidomėti Šampanėje gaminamais migdoliniais sausainiais, kurie pasižymi ne tik savo maloniu saldumu, bet ir neįprasta forma - šie sausainiai yra popieriaus plonumo. Elzasas ir Lotaringija Elzasas ir Lotaringija ilgą laiką buvusi ginčytina teritorija, kurios siekė tiek Vokietija, tiek pati Prancūzija. Galiausiai šis kraštas atiteko prancūzams, tačiau Vokietijos įtaka paliko ryškų pėdsaką, gaminant patiekalus. Pavyzdžiui, marinuotų ar raugintų kopūstų bei kiaulienos patiekalų galima rasti tiek šiame krašte, tiek ir Vokietijoje. Kiauliena yra marinuojama ir po to troškinama kartu su daržovėmis. Minėtiems marinuotiems ar raugntiems kopūstams suteikiama savotiško skonio įdedant į juos kadagio uogų ir visa tai patiekiant valgyti su dešrelėmis ar kiaulienos mėsa. Vietiniai gyventojai mėgaujasi taip pat ir įvairių rūšių aštriais pyragaičiais. Populiariausias žinomas prancūzišku pavadinimu: flambée ar flammekuche. Tai populiarus Lotaringijos krašto žmonių mėgiamas apkepas su įdaru. Savo išvaizda šis apkepas panašus į pyragą, tačiau jis yra sūrus ir gaminamas iš kiaušinių, kumpio, sūrio bei iš specialaus kremo. Plonu sluoksniu patiekiama tešla, į kurios masę įmaišoma svogūnų ir sūdyto, rūkyto kumpio, viršuje užpilant padažo. Toks patiekalas kepamas ne orkaitėje, bet krosnyje. Beje, dėl šio patiekalo vertėtų atkreipti dėmesį: kaip matyti, netgi pavadinimas yra paveiktas vokiškų tradicijų. Šis patiekalas valgomas tiek šiltas, tiek ir šaltas su salotomis ar tiesiog be nieko. Kitaip tariant, tai savotiška prancūziška pica. Lotaringijoje populiarūs ne vienos rūšies apkepai. Vienas jų pagal originalų receptą turėtų būti gaminamas be sūrio, tačiau šiais laikais jo neišvengiama. Taip pat įdedama ir daržovių, jūros gėrybių ar vietoj jų kumpio, papildomai į masę įmaišant kiaušinių ir padažo. Burgundijos ir Bordo kraštas Šis kraštas labiausiai iš visų kitų garsėja vynų gamyba, o Burgundijoje galima rasti geriausią visoje Prancūzijoje jautieną ir iš jos gaminamus įvairius mėsos patiekalus. Čia taip pat yra garstyčios – augalo, kuria pagardinamas bet koks patiekalas, tėvynė. Ten, kur auginamos vynuogės vynams gaminti, galima rasti didžiausias sraiges, kurios minta būtent vynuogių lapais. Be to, sraigės, mintančios šio augalo lapais, yra ne tik didžiausios, bet ir pačios skaniausios. Tuo tarpu Bordo kraštas garsėja savo entrecôte marchand de vin patiekalu. Tai rudas padažas iš grybų, sviesto, svogūno, įvairių prieskoninių žolelių, kaulų smegenų (čiulpų) ir raudono ar maderos vyno. Šis padažas patiekiamas su šonine. Norintiems ko nors saldesnio čia galima paragauti karamelinių sviestinių bandelių (cannelés) ir populiarių cukruotų kaštonų ar kitos rūšies taip pat cukruotų vaisių. Langedoko-Rusijono, Gaskonės ir Baskų regionai Šios Prancūzijos provincijos ribojasi su Ispanija, todėl šio regiono patiekalai turi daugiau pietiečiams būdingų požymių. Čia gausiai naudojama pomidorų, pipirų, aštrių dešrelių, tačiau išlieka stipri Prancūzijos virtuvės tradicijų įtaka. Cassoulet – mėsos patiekalas, troškinamas dengtame inde orkaitėje, yra Langedoko krašto firminis patiekalas. Rusijono krašto gyventojai turi panašų patiekalą, tačiau jį vadina ouillade. Gaskonėje patiekalų gamyba paprasta, tačiau valgoma čia gausiai, riebiai, sūriai bei patiekaluose yra daug mėsos produktų. Tuo tarpu baskai Prancūzijoje turi taip pat keletą aštrių patiekalų. Vienas jų - Poulet Basque. Tai troškintas viščiukas kartu su pomidorais, svogūnais, pipirais ir baltu vynu. Kartais papildomai dar gali būti įdėta kumpio ir kiaušinių. Provansas Šis regionas kartais dar vadinamas Prancūzijos sodais dėl įvairių rūšių, spalvų ir skonių čia augančių salotų, daržovių bei vaisių. Šie augalai išsiskiria itin aukšta kokybe. Šio krašto patiekalams didelę įtaką daro čia auginami pomidorai, alyvmedžių aliejus, česnakas ir gausybė įvairių rūšių prieskoninės žolelės. Čia taip pat populiari jūros gėrybių sriuba su aštriais prieskoniais, verdama iš omarų, krabų, moliuskų ir patiekiama kaip pagrindinis patiekalas, prie kurio dar patiekiamas papildomas patiekalas. Tai aštrus majonezas, pagamintas iš alyvmedžių aliejaus, česnako, čili, žuvies sultinio, tai pateikiant kartu su dar šilta duona.
|