|

Kaip ir daugelyje pasaulio tautų, Pietų Korėjos maisto kultūros tradicijos vystėsi priklausomai nuo istorijos bei klimato ypatybių. Šios šalies kulinarai ypač daug dėmesio skiria prieskoniams, kurie, jų supratimu, būtinai turi būti natūralūs ir suderinti su maisto produktais. Pusryčiai – yra svarbiausias dienos valgis. Ši tradicija yra likusi dar nuo Konfucijaus mokymo laikų bei kaip tautos, kurioje puoselėjamos gilios žemės ūkio tradicijos ir išpažįstamas budizmas. Dėl šių tradicijų Pietų Korėjos gyventojai turi išsaugoję specialius patiekalus atskiriems metų laikams bei skirtingoms šventėms. Žinoma, kaip ir daugelyje Azijos šalių virtuvių, čia taip pat neišvengiama ryžių, kurių gausu daugelyje patiekalų. Tačiau tiesa yra ta, kad iki maždaug XIV a. P. Korėjos gyventojai, priešingai nei dauguma kitų Azijos šalių, ryžių beveik neaugino. Ryžių atsiradimui šioje šalyje didelę įtaką padarė Kinijos ir Japonijos siekiai užkariauti ir visiškai pavergti P. Korėją. Iki to laiko čia daugiausia buvo auginamos soros, sojų ir raudonosios pupelės. Dabar didesnę patiekaluose esančių ingredientų dalį užima būtent ryžiai. Priklausomai nuo patiekalo rūšies ryžiai gali būti patiekti įprasta forma, kurią mes įpratę matyti, arba jie gali būti pasaldinti. Ryžių galima rasti sriubose, prie mėsos patiekalų ar gaminant iš jų atskirus patiekalus. Be ryžių patiekalams gaminti naudojama jūros gėrybės, mėsa ar vištiena, daržovės, minėtos žolelės ir šakniavaisiai. Vis dėlto, kaip ir dauguma Azijos šalių gyventojų, korėjiečiai mėsą dėl jos brangumo ir retumo šiuose regionuose valgo retai. Ji yra patiekiama tik ypatingų švenčių metu. Tuo tarpu vištiena ir jūros gėrybės yra valgomi kur kas dažniau. Dar viena P. Korėjos virtuvės ypatybė – maisto aštrumas, naudojant daug prieskonių: raudonieji pipirai, svogūnų laiškai, sojų padažas, pupelių pasta, česnakas, imbieras. Dažniausiai patiekalai yra patiekiami su ryžiais, kurie būna be druskos ar kitų prieskonių. Užsikandant tokių ryžių, nors šiek tiek numalšinamas patiekalų aštrumas.
Dėl ne ypač didelio šalies ploto, sunku išskirti atskirus regionus su skirtingomis virtuvės tradicijomis. Štai šalies sostinės Seulo restoranuose galima rasti gausybę įvairių patiekalų, kurie atspindi visos valstybės virtuvės tradicijas. Pietų Korėjos virtuvės unikalumą veikiau pabrėžia originalūs įvairių rūšių patiekalai. Vienas jų taip vadinamas kimch‘i. Dėl šalyje esančių skirtingų keturių metų sezonų, nėra galimybės visada apsirūpinti šviežiomis daržovėmis. Šis patiekalas atitinka pagardus, patiekiamus kartu su kitais maisto produktais. Visa informacija ir literatūra, kaip gaminamas kimch‘i yra saugoma specialiai įkurtame Myongga Kimch'i muziejuje. Kimch‘i – tai raugintos daržovės, kurios yra pagrindinis ingredientas daugelyje gaminamų patiekalų. Rauginamos yra skirtingų rūšių daržovės bei kitos sezoninės gėrybės, augančios Pietų Korėjoje, kartu įdedant dar ir sūdytos žuvies, kuri kimch‘i suteikia ypatingą skonį. Kad kimch‘i kuo ilgiau išsaugotų gerą skonį, iki žiemos užkasamas į molį. Tai maistingas, turintis daug žiemos metu reikalingų vitaminų, pieno rūgšties, kitų mineralų bei žadinantis apetitą maistas. Šio patiekalo aptinkama per 100 skirtingų rūšių. Kitas išskirtinis patiekalas yra taip vadinamas pulgogi. Tai labai plonai supjaustytos jautienos juostelės, marinuotos sojų, česnakų, svogūnų, cukraus ir juodųjų pipirų padaže. Tokį patiekalą pakankamai nesunkiai galima pasigaminti ir namuose. Tam tereikia turėti barbekju – rėmą, ant kurio atvira liepsna kepami patiekalai. Beje, gaminti, kepant ant atviros liepsnos, įvairius patiekalus tiek P. Korėjoje, tiek kitose šio krašto šalyse yra labai populiaru. Pulgogi valgomas su ant salotų lapo uždėjus šiek tiek ant atviros liepsnos keptos mėsos, virtų ryžių, sezamo lapų ir daržovių (nesant šviežių daržovių, vietoje jų gali būti jau minėtas kimch‘i). Po to visa tai susukti/sulankstyti į salotų lapą ir valgyti. Dar vienas P. Korėjai būdingas patiekalas – pibimbap. Sezoninės daržovės sumaišomos su keptuvėje kepintais ryžiais ir raudonaisiais pipirais. Papildomai į šį mišinį dar yra įdedama pupelių daigų visa tai patiekiant su virtų pupelių sriuba. Šie produktai atskiruose P. Korėjos regionuose gali šiek tiek skirtis. Kai kuriose vietose šis valgis yra patiekiamas karštuose akmeniniuose induose. Tokie indai leidžia maistui ilgiau išlikti šiltam, kol jūs valgote. Valgiai specialioms progoms ir šventėms Chonwol Ch'oharu/Sollal – Mėnulio naujieji metai Pirmąją Mėnulio naujųjų metų dieną valgoma keletas rūšių sriubų. Tai ttok kuk patiekalas – ryžių paplotėlių sriuba arba ttok-mandu kuk ryžių paplotėlių sriuba, verdama su virtinukais, panašiais į tradicinius koldūnus. Kiti šios dienos populiarūs patiekalai yra chapch'ae – lakštiniai makaronai su mėsa ir daržovėmis, yakshik – saldūs ryžiai ir pindaettok – mungu pupelių, augančių tiktai Rytų Azijos regione, blynai. Geriama kelių rūšių punšo. Tai shik'e – ryžių punšas ir sujonggwa – cinamono ir japoninė churmos skonio punšas. Chonwol Taeborum – Pirma Mėnulio pilnaties diena Šios dienos visos apeigos yra skiriamos stengiantis išvengti nelaimių ir gamtos katastrofų. Vienas tokių iš tipiškų šios dienos patiekalų yra ogok-bap – penkių rūšių grūdų patiekalas. Tai virtų garuose ryžių, indiškų soros grūdų, raudonųjų pupelių, soros ir juodųjų pupelių mišinys. Vėlgi tuo pačiu pavadinimu yakshik patiekalas, tačiau šiek tiek skirtingos sudėties: saldūs glitūs ryžiai dažnai sumaišomi su medumi, sezamo aliejumi ir rudu cukrumi, papuošiant tai pušies kankorėžiu. Mug un-namul – džiovintų daržovių, tokių kaip ridikėlių, moliūgų lapų, baklažanų ir sezoninių grybų mišinys, įpilant sezamų aliejaus, įdėjus keletą savo nuožiūra pasirinktų prieskonių ir riešutų. Yra tikima, jei pirmąją mėnulio pilnaties dieną aušros metu valgysite graikinių ir žemės riešutų, meldžiant geros sveikatos, visos blogosios dvasios bus išgąsdintos ir jūs būsite visą tą laiką sveikas iki kitos mėnulio pilnaties. Hanshik - 105 diena po žiemos saulėgrįžos Šią dieną P. Korėjos gyventojai, norėdami pagerbti savo mirusius artimuosius, stengiasi aplankyti jų kapus ir valgo tą dieną Ssuk T'ang – paprastojo kiečio sriubą. Šią dieną galima prilyginti Europoje minimai lapkričio pirmajai dienai. Tano Šią dieną gyventojai švenčia prasidedančių vasaros karščių pradžią tradiciškai plaudami savo galvas ir plaukus vandeniu, kuriame buvo virinami vilkdalgiai. Tą dieną valgoma surich'i-ttok – ryžių pyragas, chunchi-guk – žuvienė (sriuba iš žuvies) ir geriamas punšas, vadinamas aengdu-hwachae. Vėliau, dienai einant į pabaigą, geriama labai maistingo gėrimo, padaryto iš vandens ir specialių žolelių mišinio. Šį gėrimą, priešingai nei daugelį kitų, galima gerti kiekvieną vasaros dieną, pradedant šia Tano šventės diena. Tikima, jog šis gėrimas suteikia jėgų būti atsparesniems vasaros karščiams. Sambok Tai trisdešimties dienų laikotarpis, prasidedantis iškart po liūčių sezono, kuomet temperatūra siekia 30-35oC. Kaip tikima, norint išlikti stipriems ir atspariems šiems karščiams, per šias dienas reikia valgyti karštą maistą. Populiariausias tokiu metu valgomas karštas patiekalas - samgye-t'ang. Tai jaunas viščiukas, verdamas kartu su glitinais ryžiais, dar įdedant ženšenio, česnako, kiniškų datulių, druskos ir pipirų. Ch'usok – Padėkos diena Padėkos ir anksčiau minėta Mėnulio naujųjų metų dienos yra didžiausios šventės P. Korėjoje. Šios šventės metu valgomas ttok – ryžių pyragas, gaminamas iš naujo ryžių derliaus. Taip pat ką tik rinkti švieži vaisiai ir riešutai, tokie kaip japoninės churmos ir kinietiškos datulės. Specialus Padėkos dienos šventės patiekalas songp'yon – ryžių pyragas, kuris būtinai turi būti Pusmėnulio formos. Tongji – žiemos saulėgrįža Metų švenčių ciklą užbaigia trumpiausia metų diena. P. Korėjos gyventojai šią dieną valgo p'at-chuk – raudonųjų pupelių košę, sumaišytą kartu su virtais ryžiais.
|