Kinų virtuvė | Pasaulio virtuvė

Parašė Administrator

Sekmadienis, 17 Sausis 2010 18:05

Kinieciu maistas Bet kurioje pasaulio šalyje pradėjus pokalbį apie Kinijos virtuvę, greičiausiai daugeliui galvoje pirmiausia sukasi mintys apie ryžius bei specialias maistui skirtas bambuko lazdeles. Taip yra dėl to, jog Kinija nuo senų laikų buvo ryžių auginimo šalis. Ryžiai šioje šalyje pradėti auginti dar prieš 9000 metų. Nors šiais laikais ryžių auginimo laukai išsiplėtė ir kitose Azijos, Afrikos, Europos, Amerikos ir net Australijos valstybėse, tačiau didžiausi šio augalo auginimo laukai tebėra Azijos šalyse. Būtent dėl gerų auginimo sąlygų ryžiai Kinijoje keičia Europoje bei kitose pasaulio šalyse įprastu tapusį maistą iš bulvių. Ryžiai kinams šiais laikais yra tapę ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir vienu didžiausių verslo šakų maisto pramonėje. Neatsitiktinai dėl to, per Naujuosius metus Kinijoje yra linkima: „Te jūsų ryžiai neišdega“, į tai atsakant: „Te jie nebūna tąsūs“. Tuo tarpu Vakarų pasaulio valstybėse įprastus stalo įrankius – šakutes bei šaukštus, Kinijoje juos pakeičia minėtos bambuko lazdelės. Vis dėlto naujausiais mokslininkų pareiškimų duomenimis, gali tekti keisti nusistovėjusius stereotipus. Anot mokslo srityje įtakingo žurnalo „Nature“, neseniai Kinijoje archeologinių kasinėjimų metu buvo rasti gerai išsilaikę makaronai, kurių amžius datuojamas 4 tūkst. metų. Šis atradimas tik patvirtina anksčiau buvusią hipotezę, jog makaronų kilmė yra Artimieji Rytai. Makaronus į Europą, o pirmiausia į Italiją, kuri labiausiai jais garsėja, atvežė arabų pirkliai. Tiesa, priešingai nei dabar, tuo metu Kinijoje aptikti makaronai buvo gaminami iš sorų miltų. Šis mokslinis atradimas patvirtina tiesą tiek apie ryžių, tiek ir apie makaronų maistinę vertę. Makaronai kaip ir ryžiai yra pakankamai sotus ir vertingas savo energetine sudėtimi maistas, kuris daugeliui vargingai gyvenančių kinų yra labai svarbus.

Kita kinų kultūrai ir tradicijoms revoliucinga naujiena yra nykstantys bambukų miškai – pagrindinė žaliava, reikalinga gaminti maistui skirtas lazdeles. Dėl kinų valdžios įvesto mokesčio visiems gaminiams iš bambuko kinams gali tekti keisti maitinimosi įpročius – tekti pradėti mokytis valgyti šakutėmis bei šaukštais, kurie kinams nėra patogūs. Lazdelės išlikusios dar nuo garsiojo filosofo Konfucijaus laikų. Šis filosofas buvo pareiškęs, jog peiliai ir šakutės žudymui skirti įrankiai, todėl jiems ne vieta ant stalo.
Kinai ypač vertina sveiką gyvenseną, todėl čia gyventojai nemaišo, tarkime, angliavandenių su baltymais. Dėl to dažnas kinas yra visiškai atsisakęs duonos, sūrio ir sviesto, nemėgsta kavos ir pieno. Taip pat labai ribojamas riebalų kiekis, todėl Kinijoje daugiausia naudojamas tik augalinės kilmės aliejus. Tačiau be jokios abejonės pirmą vietą iš visų valgių užima ryžiai, kurie verdami ir patiekiami su įvairiais padažais. Taip pat kinų mėgiami glitieji ryžiai, kurie dažniausiai būna vienu iš pagrindinių desertų ingredientu. Vis dėlto Kinijos virtuvę galima suskirstyti geografiškai į atskirus regionus, kurie vienas nuo kito skiriasi skirtingais maisto gaminimo būdais. Tradiciškai skirstoma į keturis pagrindinius regionus: Pekino (Lucai), paplitusią Šiaurės Kinijoje; Šanchajaus (Huayangcai), paplitusią Huanghe upės baseine; Sičuano (Chuancai), paplitusią Vakarų Kinijoje (Sičuano ir Hunano provincijose); bei Kantono (Yuecai), paplitusią Pietų Kinijoje, virtuves.

Pekino virtuvė

Vienintelė Pekino virtuvė išsiskiria ryžių stoka. Šiame krašte klimatas pernelyg sausas bei netinkamas reljefas auginti ryžius užliejamose pievose. Tad čia vyrauja kiek kitokie maisto produktai, daugiausia kitos grūdinės kultūros: kviečiai, sorgas, soros. Iš kvietinės tešlos gaminami įvairūs makaronai, kurie gali būti patiekiami su sriuba, verdami riebaluose arba tie patys makaronai, gaminami iš pupelių tešlos. Kepami lietiniai, primenantys tradicinius europietiškus blynus, į kuriuos vyniojamos daržovės ir mėsa. Pagrindinis ir žymiausias šio krašto patiekalas – Pekino antis. Tačiau keisčiausia tai, jog anties mėsos grynu pavidalu neišvys nei vienas valgantysis. Iškepta anties odelė, suvyniota į minėtus blynus ir patiekta su daržovėmis bei padažais, būna ypač traški. Pati anties mėsa sunaudojama gaminti kitiems patiekalams, o kaulai – virti sriuboms. Miltinių Pekino patiekalų sąrašą papildo įvairių formų bei nevienodo tešlos storio koldūnai, patiekiami gausiai apipilant padažais bei su mėsos ar daržovių įdaru. Žuviai čia tenka antraeilis vaidmuo, nors pro šį kraštą prateka Chvangchės upė. Taip yra dėl to, jog šioje upėje gausu lioso, dėl kurio negali kvėpuoti jokia žuvis.

Šanchajaus virtuvė

Dėl dėkingos vietos – pratekančios upės, bei palankaus gausiam derliui klimato čia gerai auga ryžiai, kitos daržovės, vietiniai gyventojai dideliais kiekiais gaudo žuvį. Šio regiono virtuvė pasižymi sezoniškumu – atskiru metų laiku maitinamasi skirtingais maisto produktais, būtent tais, kurie tuo metu yra užaugę. Dėl šios aplinkybės stengiamasi išryškinti tikrąjį produkto skonį, gaminant vartoti kuo mažiau prieskonių bei pernelyg labai nemaišyti atskirų produktų.

Sičuano virtuvė

Išskirtinis Sičuano virtuvės bruožas – maisto aštrumas. Tai ypač nulemta geografinių ypatumų. Nuo senų laikų čia yra išlikęs tikėjimas, jog aštrūs patiekalai žiemą padeda apsiginti nuo šalčių, o vasarą – nuo karščių. Tad didelis dėmesys čia skiriamas aštrų skonį suteikiantiems prieskoniams, daugiausia – įvairiems pipirams bei padažams, gaminamiems iš sojų bei tų pačių pipirų (raudonųjų). Ypač specifinis prieskonis – su druska kepinti Sičuano pipiro milteliai. Galima paminėti šiuos būdingiausius šiam kraštui patiekalus.
Viščiukas (kung pao). Aštriai pagamintas viščiukas, keptas kartu su Sičuano pipirais, žemės riešutais bei daržovėmis.
Išvirta kiauliena (Huigūorou). Vėliau ji apkepinama su aštriais pipirais ir daržovėmis.
Mapodoufu. Tai sojų varškė, kepta su aštriais prieskoniais.
Shuizhu. Tai kepta mėsa aliejuje, kuriame prieš tai buvo kepami raudonieji pipirai.
Huoguo. Valgis, verdamas bendrai. Tokį maistą kiekvienas svečias dedasi atskirai į savo puodą.

Kantono virtuvė

Šio krašto virtuvė ypač skiriasi ne tik nuo kitų regionų, bet ir nuo visų patiekiamų patiekalų visame Vakarų pasaulyje dėl savo meniu turtingumo ir egzotiškumo. Čia valgoma praktiškai viskas: įvairi mėsa - roplių, varliagyvių, vabzdžių, vikšrų, netgi šunų bei kačių. Negana to, šio krašto kinai vien tuo neapsiriboja. Kaip ypatingas patiekalas čia gali būti patiekti kregždžių lizdai ar ryklių pelekai, iš kurių gaminamos sriubos. Tačiau čia prieskonių naudojama ypač mažai. Kantono gyventojai nesiliauja stebinti savo išradingumu. Anties kiaušinis gali būti patiektas prieš tai jį laikius druskos tirpale tol, kol baltymas tampa skaidrus, o trynys sukietėja.

Komentarai (0)

Komentuoti

Kontaktiniai duomenys:

Vardas:

El.paštas:

Komentaras:

Pavadinimas: