Asiūklis

Asiūklis, dirvinis (lot. Equisetum arvensis) daugiametis žolinis 15—40 cm aukščio augalas. Dirvinio asiūklio stiebuose yra flavonoidų, daug tirpios silicio rūgšties, vitamino C, karotino, mikroelementų, organinių rūgščių, dervų, rauginių medžiagų. Tai lemia jo gydomąsias savybes. Švieži asiūklio stiebai renkami vasarą, daugiausia liepos—rugpjūčio mėnesiais ir džiovinami ore pavėsyje. Galima laikyti ketverius metus. Vartojimas medicinoje. Asiūklis vartojamas kaip šlapimą varantis ir dezinfekuojantis vaistas, esant inkstų ir širdies kilmės pabrinkimams, taip pat sergant reumatizmu, podagra, inkstų ir plaučių ligomis. Asiūklio nuoviras geriamas sergant inkstų ir tulžies pūslės akmenlige, šlapimtakių ligomis. Išoriškai vartojami pavilgai ant žaizdų ir furunkulų, dedervinių ir egzemų apimtų vietų sergant įvairiomis odos ligomis, taip pat ir cukriniu diabetu. Vartojimas maistui. Sultingi jauni paprastojo asiūklio sporiniai ūgliai vartojami švieži, šiek tiek apvirti ir troškinti. Iš jų gaminamos sriubos, kriušiniai, apkepai, tyrės ir įdarai pyragams.

Receptai su asiūkliu >>