|
Genetiškai modifikuoti maisto produktai – tai baubas ar išsigelbėjimas? Dar vienas svarbus technologijų amžiaus atradimas ar Damoklo kardas?
Šie ir kiti nevienareikšmiški klausimai diskutuojami pasaulio visuomenėje ir dažnai bijoma to, kas yra nauja ir nėra iki galo aišku. Daugelis tvirtina, kad genų inžinerija yra neišvengiama ateities banga, kurios negalime ignoruoti dėl jos teikiamos didžiulės naudos. Tačiau ar vaistas, sukurtas globalinėms problemoms spręsti, tokioms, kaip augančiai pasaulyje žmonių populiacijai išmaitinti, išspręsti maitinimo problemas tokiose pasaulio šalyse, kaip Afrika ar Azija, kur sunkiai dera ir auga įvairūs maistiniai augalai dėl klimato sąlygų ir ligų, mažinti naudojamų trąšų kiekį, turi būti vartojamas profilaktiškai ir Lietuvoje ar kitose šalyse, kurios vadinamos žemės ūkio šalimis? Ir kokios problemos egzistuoja perkant, vartojant šiuos produktus?
Trumpa teorija:
Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) – organizmas, išskyrus žmogų, kurio genetinė medžiaga yra pakeista ir įgyja tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu – taip sakant, jame atlikta genetinė inžinerija. Genetinė inžinerija – tai technologijos, kuriomis iš organizmo paimama genetinė medžiaga, atskiriama ir iš naujo sujungiama, sudarant naujas kombinacijas, padidinant rekombinuotos DNR kopijų skaičių ir pakeliant ją į kitus organizmus. Genų inžinerija sudarė sąlygas peržengti ribas, kurios milijonus metų saugojo rūšių savitumą. Pavyzdžiui, kukurūzų veislėje su įterptais genais iš dirvos Bt bakterijos gamina toksinus, kurie naikina stiebagraužius. Ryžiuose, turinčiuose genų iš gelsvųjų narcizų, virusų ir bakterijų, yra didesnis negu įprasta provitamino A kiekis. GM produktai – tai vaistai, vakcinos, maisto produktai ir pluoštai.
GM privalumai
Augalai gali būti modifikuojami suteikiant vairiems neigiamiems veiksniams atsparias savybes, pagerinant skonį ir išvaizdą bei produktyvumą. Galima pagerinti ir maistines savybes, pridedant vitamino A, kuris svarbus gydant avitaminozės sukeltas ligas, ar kitų sveikatai naudingų priedų. Gyvulininkystėje nauda tokia, kad taip pat padidėja gyvulio atsparumas ligoms, gaunama daugiau mėsos, pieno, kiaušinių. Gamtai - naudojami nekenksmingi bioherbicidai ir bioinsekticidai, taikomos naujos gamybos ir auginimo technologijos, mažiau naudojama sunkioji technika, mažėja dirvos erozija, dirvožemio, vandens ir energijos taupymas, globaliniu aspektu - maisto užtikrinimas augančiai populiacijai.
GM trūkumai
Didžiausia trūkumai gali būti išskiriami į tris kategorijas: galimas pavojus aplinkai (nežinomas efektas kitiems organizmamas, pvz., dirvožemiui, floros ir faunos biologinės įvairovės praradimas, genų perdavimas rūšims, kurioms nereiktų, pvz., javai, atsparūs herbicidams, gali perduoti šį geną pačioms piktžolėms), žmogaus sveikatai (alergenai, kol kas neištirtas blogas poveikis sveikatai) ir ekonomikai (pasaulinių maisto pramonės įmonių gaminančių produkciją su GMO dominavimas, pinigų susikoncentravimas į turtingas šalis, kurios gali sau leisti gaminti šiuos produktus, taigi ir didėjantis priklausymas nuo tų šalių ir t.t.). Be kita ko, yra ir etiniai dalykai, kurie taip pat svarbūs – tai esminis natūralios gamtos nuvertinimas, biopiratavimas, kuomet resursų bus ieškoma svetimose šalyse ir kt.
Ar sveika valgyti GM maistą?
Genetiškai modifikuotas maistas kruopščiai įvertinamas laboratorijose, kad būtų įsitikinta, ar jis tokios pačios vertės ar geresnis už natūralius produktus, ar nesukels alergijos, ar nėra toksiškas. Jei žala didesnė už naudą, toks maistas nėra gaminamas. Nėra įrodymų ar duomenų, kurie rodytų, kad GMO maistas daro neigiamą efektą sveikatai. Amerikiečiai, kurie patys gamina ir eksportuoja apie 53% GM produktų, valgo juos drąsiai, japonai taip pat, tačiau Vakarų Europa į tai žiūri su tam tikru atsargumu.
Kiekvienas turi teisę rinktis – pirkti natūralius ar genetiškai mofždifikuotus produktus. Ir čia susiduriama su ženklinimo problema. Daugelyje šalių tai yra griežtai reglamentuojama. Šiuo metu Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 682/688/754 patvirtinta GMO, jų produktų ir gaminių klasifikavimo ir ženklinimo tvarka. Joje nurodoma, kad teikiant į rinką genetiškai modifikuotus organizmus ar genetiškai modifikuotus produktus, jų etiketėse ir lydimuo¬siuose dokumentuose turi būti aiškiai užrašyta: „Genetiškai modifikuoti organizmai“, „Šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų“, „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų…“; teikiant į rinką genetiškai modifikuotų organizmų produktus ar gaminius, turinčius baltymų ir/ar nukleorūgščių, gautus genetinės modifikacijos keliu, jų etiketėse ir lydimuosiuose dokumentuose turi būti aiškiai užrašyta: „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų…“.
Bet ar tikrai galime išvysti etiketę šalia prekybos centruose kepamų spurgų ar sausainių, kurioje būtų nurodyta, ar aliejus iš genetiškai modifikuotų rapsų aliejaus??? Geras klausimas...
|
) 
